2024-10-21
1. Didelis tikslumas: CNC tekinimo technologija gali pasiekti didelio tikslumo apdirbimą, o aliuminio CNC tekinimo dalies tikslumas gali siekti ± 0,005 mm ar net didesnį.
2. Ekonomiškas: Palyginti su kitais apdirbimo metodais, CNC tekinimas yra ekonomiškesnis sprendimas gaminant didelius kiekius aliuminio CNC tekinimo detalių.
3. Platus pritaikymo spektras: aliuminio CNC tekinimo dalis gali būti naudojama įvairiose pramonės srityse, įskaitant aviaciją, automobilius, elektroniką, mediciną ir kt.
4. Geros mechaninės savybės: aliuminio medžiaga pasižymi puikiomis mechaninėmis savybėmis, tokiomis kaip didelis stiprumas, geras tvirtumas ir atsparumas korozijai.
1. Mažesnės gamybos sąnaudos: kaip minėta aukščiau, CNC tekinimo technologija yra ekonomiškas sprendimas gaminant aliuminio CNC tekinimo dalis, kurios ilgainiui gali padėti sumažinti gamybos sąnaudas.
2. Didelis gamybos efektyvumas: CNC tekinimo technologija gali žymiai pagerinti gamybos efektyvumą ir sutrumpinti pristatymo laiką.
3. Didesnis dizaino lankstumas: naudojant CNC tekinimą, lengviau sukurti sudėtingas aliuminio CNC tekinimo detalių formas, savybes ir raštus nei naudojant kitus apdirbimo būdus.
4. Geresnė paviršiaus apdaila: aliuminio CNC tekinimo dalių paviršiaus apdaila yra lygesnė ir tikslesnė, o tai gali pagerinti bendrą gaminio išvaizdą ir kokybę.
Aliuminio CNC tekinimo dalis yra esminis apdirbimo dalių tipas įvairiose pramonės srityse dėl didelio tikslumo, ekonomiškumo, plataus pritaikymo spektro ir gerų mechaninių savybių. Pasirinkus aliuminio CNC tekinimo detalę kaip gamybos sprendimą, įmonės gali pagerinti gaminių kokybę, sutrumpinti pristatymo laiką ir sumažinti gamybos sąnaudas.
„Dongguan Fuchengxin Communication Technology Co., Ltd.“ yra pirmaujanti aliuminio CNC tekinimo dalių gamintoja. Turėdami daugiau nei 10 metų patirtį, savo klientams visame pasaulyje teikiame aukštos kokybės ir pritaikytus CNC apdirbimo sprendimus. Esame įsipareigoję tiekti puikius produktus ir paslaugas, atitinkančias mūsų klientų poreikius ir lūkesčius. Susisiekite su mumis adresuLei.wang@dgfcd.com.cnnorėdami sužinoti daugiau apie mūsų paslaugas.
1. Liu, Y. ir Wang, Y. (2020). Mikroskopinis ultragarsiniu tikslumo tekinimo būdu apdirbtų tekančių dalių kokybės įvertinimas. Journal of Advanced Mechanical Design, Systems, and Manufacturing, 14(5), straipsnis Nr. JAMDSM.2021-0015. https://doi.org/10.1299/jamdsm.2021jamdsm0015
2. Bai, H., Zhu, X. ir Sun, J. (2020). Pjovimo parametrų optimizavimo metodas apdirbant titano lydinio dalis. Medžiagų mokslo forumas, 1001, 169-173. https://doi.org/10.4028/www.scientific.net/MSF.1001.169
3. Xu, H. ir Fu, Y. (2019). Tekant apdirbto aliuminio lydinio Al7050-T7451 paviršiaus vientisumo analizė. Journal of Materials Research and Technology, 8(6), 5364-5376. https://doi.org/10.1016/j.jmrt.2019.07.022
4. Li, H., Zuo, Y. ir Wu, Y. (2019). Naujo itin tikslaus tekinimo ir šlifavimo įrankių laikiklio projektavimas ir analizė. International Journal of Advanced Manufacturing Technology, 101(1-4), 949-960. https://doi.org/10.1007/s00170-018-2988-7
5. Kim, H., Lee, C. ir Kim, H. (2018). Pjovimo sąlygų optimizavimas, kad būtų pagerintas tekėtų CFRP dalių paviršiaus šiurkštumas, naudojant Taguchi pagrįstą Grey santykinę analizę. Kompozicinių medžiagų žurnalas, 52(18), 2461-2471. https://doi.org/10.1177/0021998317749074
6. Wang, K., Shi, S. ir Liu, J. (2018). Tikslus sudėtingos miniatiūrinės dalies posūkis, pagrįstas susikirtimo taško trajektorija. Journal of Manufacturing Science and Engineering, 140(9), str. Nr. 091011. https://doi.org/10.1115/1.4040178
7. Zhong, L., Li, M. ir Kong, F. (2018). Apdirbimo sukeltas liekamasis įtempis ir aliuminio lydinio paviršiaus mikrostruktūros modifikavimas tekinant. Žurnalas Materials Processing Technology, 254, 277-285. https://doi.org/10.1016/j.jmatprotec.2017.11.048
8. Quan, Q., Qu, N. ir Yang, L. (2017). Skaitmeninis apdirbimo klaidų numatymo metodas, skirtas milimetro mažos dalies kontūro tekinimo būdu, pagrįstas laiko srities vidurkio technika. International Journal of Advanced Manufacturing Technology, 90(1-4), 557-570. https://doi.org/10.1007/s00170-016-9148-x
9. Cam, O., Halsa, H. ir Pinar, A. (2017). Eksperimentinis Lean Six Sigma tyrimas tekinimo gamykloje. Verslo tyrimų žurnalas, 77, 56-63. https://doi.org/10.1016/j.jbusres.2017.03.018
10. Zhang, L. ir Sun, S. (2016). Aliuminio lydinio profilių apdirbimo tekinimo parametrų optimizavimo Taguchi metodu tyrimas. Išplėstinis medžiagų tyrimas, 1104, 7-12. https://doi.org/10.4028/www.scientific.net/AMR.1104.7